Ketvirtoji „The Elder Scrolls“ dalis patiks visiems serialo gerbėjams.
Anksčiau mes puikiai leisdavome laiką atokioje imperatoriškoje Morrowindo provincijoje. Tačiau dabar žaidimo veiksmas nuves mus į centrinę Cyrodiil provinciją. Čia žaidėjas susidurs su įvykiais, kuriuose jam, iš paprasto žmogaus, teks išbandyti herojaus vaidmenį.
Jei kalbėtume apie siužetą, tai čia viskas labai aišku. Fanatikų sekta savo vado įsakymu – nužudo imperatorių. Valdovas prieš dieną susapnavo sapną, kuriame jis numatė įvykius ir tyčia išlaisvino kalinį vienoje iš kalėjimo kamerų. Beje, mes būsime tas kalinys. Kuris, išėjęs į laisvę, turės išsiaiškinti, kas iš tikrųjų atsakingas už imperatoriaus mirtį, ir surasti iki šiol nežinomą jo sūnų Martiną. Tačiau visą istoriją šiuo metu apsunkino tai, kad demoniškas valdovas pradėjo atverti portalus į šį pasaulį, per kuriuos į daugumą imperijos miestų pasipylė būriai įsibrovėlių.
Siužeto dinamiką puikiai papildo atviras pasaulis. Čia turėsite visišką veiksmų laisvę. O iš matomų pokyčių mums labai patiko atnaujintas variklis, kurio dėka dabar visa žaidimo mechanika atrodo net šiek tiek mielai. Taip pat buvo pakeistas žaidimo veikėjų dirbtinis intelektas. Nuo šiol namuose negalima slėptis nuo sargo, tikintis, kad jis nesugalvos įeiti. Iš žaidimo buvo pašalintos visos ietys ir alebardos, smarkiai pakeista šarvų sistema. Dabar vietoj kelių atskirų atributų rinkinių turime aprengti herojų pagal jo kūno zoną. Paprastais žodžiais tariant – batai, pirštinės, kelnės, kiras ir šalmas. Klasės persikėlė iš ankstesnės dalies, tačiau buvo pakeista magija.
Jei kas žaidė Morrowindą, prisimena, kaip kartais būdavo patogu gauti levitacijos ar teleportacijos ritinį. Bet ne čia. Dabar ši magijos sistema pašalinta, o vietoj jų įdiegti „žemiškesni“ burtai. Navigacinė sistema taip pat labai skiriasi nuo savo pirmtakų. Tuose miestuose, kuriuose žaidėjas yra buvęs anksčiau, naudodamasis žemėlapiu gali grįžti iš bet kurios pasaulio vietos, o naujas vietas lengviau rasti ekrano viršuje esančio kompaso dėka. Taip pat patiks padidėjęs užduočių skaičius. Net jei neatsižvelgsite į du žaidimo papildymus, jis jus pradžiugins daugybe užduočių. Taigi, be pristatomų gildijų, keliaudamas žaidėjas galės užklysti ir už keliautojų, urvų ar prekeivio, kuriam karavaną reikia saugoti.
Susumavus visus pliusus ir minusus padarėme išvadą, kad The elder scrolls IV: Oblivion yra vertas žaidimo, kurį bus malonu žaisti ne tik serialo gerbėjams, bet ir naujiems žaidėjams.
